Norėčiau padėkoti Viešpačiui.

Po šios giesmės aš gavau tokį didžiulį palaiminimą, o po to sugrįžau į vaikų kambarį, ir man ėmė labai skaudėti galvą... Pamaniau: „Štai tau... Velnias nori atimti iš manęs tą palaiminimą. Ne, aš tau jo neatiduosiu...“

Tiesiog pasimeldžiau tikėdama – ir viskas. Klausiausi pamokslo, o jam baigiantis supratau, kad galvos nebeskauda visiškai.

Taigi šlovė Jam, tiesiog šlovė.